Portugalas Tauragėje neatsisako savo šalies virtuvės(2)
Migeliui Tauragėje nuobodžiauti neleidžia žmona Andrėja. Migelio Soarešo asmeninio archyvo nuotrauka
Liepos pradžioje prie Tauragės futbolo komandos „Tauras“ prisijungė dvidešimt devynerių žaidėjas iš Portugalijos Migelis Soarešas (Miguel Angelo Oliveira Soares). Su mūsų miesto komanda sužaidęs UEFA lygos varžybos ir debiutavęs šalies A lygoje, Migelis puikiai įsiliejo į naująjį kolektyvą.
Pakalbinome centro saugo pozicijoje žaidžiantį futbolininką apie komandos galimybes bei naują patirtį svečioje šalyje. Pokalbiui su Migeliu prisijungia jo žavioji žmona Andrėja (Andreia Soares).
– Migeli, į Lietuvą atvykai pirmą kartą. Ką žinojai apie mūsų kraštą?
– Taip, pirmą kartą esu Lietuvoje. Prieš pradėdamas naują gyvenimo etapą Tauragėje nebuvau daug girdėjęs apie Lietuvą. Gerai žinojau tik tai, kad lietuviai labai gerai žaidžia krepšinį, kad portugalas Jose Couceiro buvo Lietuvos nacionalinės futbolo rinktinės treneris.
– Jau spėjai susipažinti su naująja komanda. Kaip ją vertini?
– Manau, kad kartu mes esame gera komanda ir galime gerai pasirodyti paskutinėse sezono varžybose. Kol kas esame devintojoje turnyrinės lentelės vietoje, bet tikiu, kad turime daug šansų pakilti į aukštesnę vietą. Džiaugiuosi, kad draugiškai buvau priimtas į komandą, dabar su kitais žaidėjais sutariame labai gerai. Kol kas jie vieninteliai mano ir Andrėjos draugai.
– Kurį laiką planuoji likti Lietuvoje?
– Prie „Tauro“ komandos prisijungiau keturiems mėnesiams. Pasirašytame kontrakte numatyta, kad šis terminas gali būti ir pratęstas kitam sezonui.
– Kaip ir kada futbolas atsirado tavo gyvenime?
– Profesionaliai pradėjau žaisti nuo devynerių. Užaugau mieste, esančiame Portugalijos salose, tad į žemyną išvykau dar septyniolikos. 2006 m. pusmetį žaidžiau viename Graikijos klubų, visą kitą laiką atstovavau Portugalijos klubams. Kol kas tai tik antroji mano patirtis užsienio klube.
– Atvykai iš egzotiškos lietuviams šalies, kuo, tavo nuomone, Portugalija skiriasi nuo Lietuvos?
– Pagrindinis skirtumas tarp Portugalijos ir Lietuvos – oras. Tokiu metų laiku savo šalyje aš daug laiko galėčiau praleisti lauke, o ypač paplūdimyje, nes gyvenu netoli jo, ir šiuo metu Portugalijoje labai karšta. Tauragėje daug vėsiau.
– Čia labai daug lyja, – priduria Andrėja.
– Andrėja, kada tu prisijungei prie savo sutuoktinio?
– Susituokėme mes liepos antrąją, o to paties mėnesio septintą dieną Migelis išvyko į Lietuvą. Prie jo prisijungiau tik prieš savaitę, tad viskas man dar labai nauja. Bet jau spėjome aplankyti Klaipėdą ir Palangą. Palanga mums patiko ir paliko gerą įspūdį, tokią vasaros sostinę turime ir Portugalijoje.
– Esate čia jau kurį laiką, kokie jums atrodo lietuviai?
– Su mumis žmonės elgiasi maloniai, jie labai draugiški ir mandagūs. Gal dėl to, kad čia esame neilgai, tačiau tai pirmasis įspūdis, kurį susidarėme apie lietuvius.
– Kokios pagrindinės problemos iškyla svetimšaliams Tauragėje?
– Didžiausia problema, su kuria susiduriame, – tai kalbos barjeras. Mes abu kalbame angliškai, tačiau nuėję apsipirkti į Tauragės prekybos centrus į pagalbą pasitelkti rankas ir pardavėjoms rodyti, ko mes norėtume. Dažniausiai apsiperkame baksnodami ar rodydami pirštu į konkrečią prekę. Kita iškylanti problemėlė – tai valiutos konvertavimas. Vis dar bandome skaičiuoti kiek kas kainuoja savąja valiuta. Žinoma, gaila, kad ir prekių sudėties negalima perskaityti, nes angliškų aprašų taip pat sunku rasti.
– O kaip vertinate lietuvišką virtuvę?
– Jūsų maistas mums nelabai patinka. Jis labai skiriasi nuo portugališkos virtuvės. Tad dažniausiai gaminame sau įprastus patiekalus. Niekaip nesuprantame, kodėl jūs valgote tiek daug vištienos?
– Pasibaigus kontraktui su FK „Tauras“, kur toliau planuojate savo ateitį?
– Tik Dievas žino, kaip viskas susiklostys.
