Kur egzistuoja Kalėdų senelis?(1)
Kokios Kalėdos be Kalėdų senelio. Su raudonu paltu ar su į tėčio panašia nosimi – nesvarbu, svarbiausia, kad ši barzdota ir ilgai laukta persona pasirodytų bent dešimčiai minučių ir žemesniu tonu paklaustų, ar buvome geri. Tėvai žinodami šį vaikų troškimą kasmet jį įgyvendina taip įprasmindami Kalėdas. „Tauragės kurjeris“ norėjo savo skaitytojus taip pat sugrąžinti į nerūpestingą vaikystę dovanodamas interviu su... Kalėdų seneliu. Juolab, kad dar šiemet vyko konkursas Lietuvos Kalėdų senelio įvaizdžiui sukurti ir internete puikuojasi Lietuviškojo Kalėdų senelio fotonuotraukos. „Negaliu patikėti, kad tu vis dar tiki Kalėdų seneliu“ – juokėsi kolega iš už gretimo stalo, kai aš leidausi į to fantastiškai barzdoto senelio paieškas...
Paieškos
Kur dešimtmetis ieškotų Kalėdų senelio... Žinoma, internete! Renku tekstą „Lietuviškasis Kalėdų senelis“ populiariausioje paieškų sistemoje ir man pateikiami keletas straipsnių apie neseniai rengtą Kalėdų senelio įvaizdžio kūrimo konkursą. Internetinio portalo „15 min“ straipsnyje „Senelis Kalėda jau jaučia Kalėdų kvapą“ rašoma apie Lietuviškojo Kalėdų senelio garderobo atnaujinimą: keičiami senelio kailiniai, kepurė, pirštinės. Pateikta ir senelio fotonuotrauka. Deja, po ja nerašoma, kas įkūnydamas Lietuviškojo Kalėdų senelio įvaizdį pozuoja fotografui. Iš teksto galima spėti, jog tai vilnietis dailininkas Arvydas Bagdonas, mat minima, jog būtent jam „jau 38 metus per gražiausias žiemos šventes patikima garbinga Senelio Kalėdos misija“. Tai bene vienintelis straipsnis, kuriame minima šio dailininko pavardė kalbant apie jo įkūnijamą Kalėdų senelio įvaizdį. Kitas žingsnis būtų pamėginti šį žmogų tame pačiame įvaizdyje pakalbinti Kalėdiniais reikalais. Juolab žmogus, 38 metus visuomenėje pasirodantis kaip Kalėdų senelis, turėtų būti kur kas daugiau nei kūnas, ant kurio užvelkami kailiniai ir įbrukamas maišas. Tauriam Kalėdų senelio įvaizdžiui A.Bagdonas turėtų tikti kaip niekas kitas. Belieka rasti tik jo telefono numerį ir paprašyti valandėlę jo dėmesio atsakant į interviu klausimus ir „užkrečiant“ „Tauragės kurjerio“ skaitytojus ta neišsenkama Kalėdų dvasia.
Vieša paslaptis
Kito, „Delfi“ portalo, straipsnyje atrandu, jog vienas Lietuviškojo Kalėdų senelio įvaizdžio organizatorių – VšĮ Kalėdinis Senelio paštas. Vėl paieškos sistema pateikia įmonės rekvizitus ir mobiliojo telefono numerį. Ne pagal amžių būtų galima tikėtis, jog ragelį pakels Kalėdų senelis. Mintyse nuskamba mano klausimas: „gal galėtumėte duoti Kalėdų senelio Arvydo Bagdono telefono numerį“. Ne, kažkaip ne rimtai skamba – gali neduoti. Kurpiu kitą klausimą „ar žmogus su kailiniais nuotraukoje yra Arvydas Bagdonas“. Telefonu atsiliepia moteriškas, į snieguolės nepanašus balsas. „Reikalus vynioju į vatą“ ir teiraujuosi apie Lietuviškojo Kalėdų senelio įvaizdžio kūrimo konkursą. Vos tik užsiminus apie konkursą pasipila ilga istorija apie įvaizdžio kūrimo subtilybes ir garderobo detales. Mėginu pašnekovę pertraukti teiraudamasi apie vyriškį nuotraukoje: „Ar tai Arvydas Bagdonas?“. Ji minutėlei nejaukiai nutyla: „O kaip tu manai?“, – klausimu atsako Kalėdų senelio sekretorės ar vadybininkės įvaizdžiui tinkanti moteris. Atsakau, jog manau, kad būtent šis žmogus kviečiamas atstovauti Kalėdų seneliui Kalėdų šventėse.
– Aš jį atradau dar prieš 15 metų, dėl savo stoto ir balso jis – pats tinkamiausias užimti Lietuviškojo Kalėdų senelio Kalėdos vietą, – pagaliau atskleidžia paslaptį „Kalėdų Senelio pašto“ atstovė.
Nieko nelaukdama teiraujuosi, kaip būtų galima su juo susisiekti. Mano klausimą vėl seka klausimas: „o kam jums jo reikia“? Atsakau, jog noriu interviu su Kalėdų seneliu. Kalėdų senelio sekretorė ginasi, jog Kalėdų seneliu gali būti bet kuris kitas asmuo, o jį galinti atstoti net ir ji. Paaiškinus, kad man reikia būtent šio Kalėdų senelį įkūnijančio asmens, užverda dešimties minučių monologas, kaip Lietuvių tautosakoje buvo kuriamas Kalėdų senelio įvaizdis ir kokią reikšmę jis turi mūsų kultūrai, bei kaip nevalia jo prilyginti kokiam konkrečiam asmeniui. Nuolankiai išklausau disertacijos gynimuisi tiek trukme, tiek rimtumu prilygstančius argumentus tikėdamasi, jog pabaigoje pašnekovę vis dar pavyks palenkti savo pusėn. Deja, pastaroji pabaigai priduria, jog netikslinga nuvertinti tokio žmogaus kaip Arvydas Bagdonas, sutapatinant jį su Kalėdų seneliu. Pokalbio pabaigoje man tampa nebeaišku visgi, kodėl negalima sutapatinti, jeigu jis, anot jos, jau penkioliktos Kalėdos kaip „tapatinasi“ įkūnydamas fizinę Kalėdų senelio formą.
Mitologiniui seneliui, pasirodo, – nepriskambinsi
Dėl viso pikto pamėginu skimbtelėti Kalėdų senelio gynėjai ir pamėginti dar kartelį paprašyti senelio telefono numerio kitą dieną. Šįkart ji tiesiog apstulbsta tokiu mano įžūlumu (gal labiau naivumu) ir pasiūlo skambinti į Rovaniemio miestelį Laplandijoje, anot jos, jeigu „Kalėdų senelių centras“ nurodys vietinio Kalėdų senelio telefono numerį, tada duosianti ir ji.
– Mes neužsiimam asmeniniais Kalėdų seneliais, tik mitologiniais. Jei norite pakalbinti tokį, kuris už 30 litų atėjo ir įteikė dovaną – susiraskit tokį savo redakcijoje, – rėžė Kalėdų senelio atstovė ir padėjo ragelį.
Vidinis vaikas manyje žagtelėjo nuo tokio akibrokšto. Pašnekovei padėjus ragelį atsisuku į plušančius kolegas. Visi jie pluša, rašo: kas bando priskambinti politikui, kas varto kriminalines suvestines, ar mėgina susitarti dėl interviu. Gėda prisipažinti – vis dėlto Kalėdų senelio nepasiekiau. Nors imk ir pakalbink vietoj jo Šalčio pavardę nešiojantį kolegą. O išties, kodėl tas senelis toks svarbus? Dėl tų kelių minučių Kalėdų senelio dėmesio ir užsimezgusio ryšio su vaiku, kuris triskart suklysta ir vis iš naujo deklamuoja „Eglutė skarota“... Nepertraukiamo dėmesio, kuris įmanomas ir be...senelio. Dėmesio, kuris yra malonus ir jaudinantis. Kelios minutės dėmesio, kurį galime dovanoti vienas kitam ir be palto, ir be dovanų. Tik kelios minutės – tiek, kiek trukote perskaityti straipsnį. O jūs perskaitėt – ačiū už dėmesį.
