Kunigas brolį gelbėjo ne tik maldomis(1)
Kunigas E.Arnašius (kairėje) vienuolika metų vyresniam broliui Alfonsui tapo kaulų čiulpų donoru Vilniuje. V.Balkūno nuotrauka
Vietoj dvasininko sutanos – pižama, vietoj bažnyčios ramybės – ligoninės palata ir neramus laukimas. Tai patyrė kunigas Egidijus Arnašius, iš Airijos trumpam grįžęs į Lietuvą, kur tapo kaulų čiulpų donoru broliui.
43-ejų E.Arnašius davė žodį sergančiam vienuolika metų vyresniam broliui Alfonsui iki transplantacijos nekelti kojos už Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų ribų, nors ir rūpėjo pasižvalgyti po sostinę.
Pastaruosius šešerius metus Airijoje gyvenantis kunigas Lietuvoje nėra dažnas svečias.
„Brolis labiausiai bijojo, kad išėjusį mane gali partrenkti mašina ar dar kokia nelaimė ištikti. O jam jau buvo taikoma chemoterapija.
Taip ir likau su juo dieną naktį, kad nesigraužtų”, – paaiškino E.Arnašius, kiek ilgesniam laikui iš palatos išeidavęs tik į ligoninės koplyčią laikyti mišių.
Gausioje šeimoje – ir negandos
A.Arnašius sunegalavo prieš penkerius metus – staiga ištino kojos, nuolat kibo plaučių uždegimas.
Dvejus metus medikai manė, kad tai – inkstų ligos požymiai. Galiausiai atlikus išsamius tyrimus buvo diagnozuota lėtinė mieloleukemija.
„Kaip ir kiekvieną ligonį, brolį kamavo klausimas, kodėl susirgo būtent jis? Abu mūsų tėvai sveiki.
89 metų tėvas vis dar visur važinėja dviračiu – vairuotojo pažymėjimą į šalį visiems laikams jis padėjo tik prieš porą metų.
83-ejų motinai nestinga sveikatos darbuotis sode.
O Alfonsas staiga atsidūrė tarp dangaus ir žemės.
Ne tik jo kojos, bet ir visas kūnas buvo ištinęs – brolis atrodė panašus į burbulą. Nebuvo aišku, ar ilgas ir sudėtingas gydymas duos rezultatų.
Bet Alfonsas labai tiki medicina, stropiai vykdė gydytojų nurodymus.
Kai gydymas vaistais tapo neefektyvus, gydytojai pradėjo kalbėti apie kamieninių kraujo ląstelių transplantaciją”, – „Lietuvos rytui” pasakojo E.Arnašius, jauniausias iš penkių vaikų.
Vienas brolių žuvo jaunystėje prieš 25 metus.
Nė vienos iš dviejų seserų kamieninės kraujo ląstelės nebuvo tinkamos sergančiam broliui, tik jaunėlio Egidijaus.
„Manau, verta turėti daug vaikų – tai suteikia vilties, kad vėliau jie galėtų išgelbėti vienas kitą”, – ištarė kunigas.
Vaistai buvo per brangūs
Bet transplantacijos A.Arnašius netroško – lėtinę mieloleukemiją sėkmingai galima gydyti ir vaistais.
Tačiau kai ligoniui labiausiai jų reikėjo, jie nebuvo kompensuojami ir mėnesio dozė Lietuvoje kainavo 12–14 tūkstančių litų.
Keletą mėnesių vaistų vyras gavo Vokietijoje gyvenančių bičiulių dėka, mokėjo savo pinigus, bet jie netruko išsekti.
Nors A.Arnašius aktyviai kovojo dėl šių vaistų kompensavimo ir tikslą šį pavasarį galiausiai pasiekė, pačiam vaistus taikyti jau buvo per vėlu.
„Prieš kelerius metus bendravau su lietuviais, kurie tėvynėje pardavė namus ir į Airiją išsikraustė dėl vaikų ligų.
Gydyti juos Lietuvoje buvo per brangu, o Airijoje gydymas kompensuojamas.
Skaudu, kad Lietuvos vaikai dėl tokių priežasčių priversti išvykti.
Absurdiška sakyti, kad valstybėje nėra pinigų. Tiesiog tie pinigai neišmintingai naudojami”, – apgailestavo E.Arnašius.
Milda ZAVARSKYTĖ | LR korespondentė
