Fizikos mokytojos formulė – humoro jausmas(17)
Pamoka. Į klasę „įsiveržia“ mokytoja Dalija Ramanauskienė. Tai ne įprotis, tai – vienas metodų. Netikėtumas. Mokiniai ištiesia nugaras, suklūsta. „Kas šiandien nori eiti atsakinėti savanoriu?“Tyla. „Tada bus taip, kaip vakar.“ Klasėje sujudimas: „O kas buvo vakar, mokytoja?“. „Niekas nenorėjo eiti atsakinėti“. Visi atsidūsta, tačiau išlieka dėmesingi. Fizikos pamoka prasideda...
|
|
Įžengė į Pirmąją vidurinę ir pasiliko
– Mokytoja, jūs tą patį sakydavote mano mamai, – numykia viena klasės mergaičių.
Mamai, tetai, broliui ir tūkstančiams kitų per 36-erius Dalijos Ramanauskienės mokytojavimo metus gamtos arba fizikos dalykus besimokiusių mokinių intriga buvo puikiai pažįstamas dalykas.
– Neseniai paaiškėjo, kad aš dėsčiau ir savo vyro broliui, jis tik ketveriais metais jaunesnis už mano vyrą. Jis prisipažino, kad nusirašyti jam pavyko tik vieną kartą – kai mane pakvietė prie telefono. Teko skaniai pasijuokti, – apie ilgus mokytojavimo metus pasakoja mokytoja.
Martyno Mažvydo pagrindinė, buvusi Pirmoji vidurinė, pirmoji ir kol kas vienintelė D.Ramanauskienės darbovietė.
Mokytoja Tauragę pamilo dalyvaudama krepšinio varžybose, žaisdama tuometinio Vilniaus pedagoginio instituto merginų komandoje. Baigusi studijas ji grįžo čia dirbti. Ir neapsiriko – pakliuvo tarp charizmatiškų mokytojų: fizikos mokytojo Juknos ir matematikos mokytojo Bugenio. Tapusiai vienintele tokio pobūdžio disciplinų (dėstė astronomiją, fiziką) mokslų mokytoja merginai netrūko dėmesio, naudingų patarimų, mokytojai dalijosi savo patirtimi ir sėkmingo mokymo „gudrybėmis“.
Juokas, intriga – irgi metodai
– Fizika nelengvas, daug kam sunkiai perprantamas dalykas. Būtina vaiką nustebinti, – teigia mokytoja.
Tiesiausią kelią į vaiko širdį D.Ramanauskienė randa per juoką. Sparnuoti posakiai, netikėti palyginimai, įsimintina demonstracija patraukia mokinio dėmesį ir vilioja į keistų (ir visai ne) reiškinių pasaulį – fiziką.
Anot mokytojos, pagal naujausių Bendrojo lavinimo programų reikalavimus dėstoma medžiaga turi būti kuo artimesnė vaiko aplinkai, lengvai suprantama, patraukliai pateikiama.
Demonstracija naudojant Paskalio vamzdį: vaikai vandens lašais apipurškiami švirkštu su skylutėmis nusėtu bumbulu gale primenančiu įrankiu.
– Aišku kaip du kart du: tu tiek pat sušlapai, kaip ir kitoje klasės pusėje esantis draugas, vadinasi, slėgio veikiamas skystis persiduoda į visas puses vienodai.
Išdaigų krėtimas mokytojai – mėgstamas pamokos paįvairinimo būdas. Dažną „prisnūdėlį“ kaipmat į „aktyvią proto būseną“ grąžina atsakinėjimas žodžiu pamokos pradžioje. „Šiandien trečio mėnesio ketvirta diena, vadinasi, atsakinėti (reikšminga pauzė) reikėtų kviesti (reikšminga pauzė vėl) septintą pagal žurnalo numerį (kažkas klasėje „skausmingai“ atsidūsta). Tačiau, kadangi šiandien pirmoji pavasario savaitė, tai pakviesiu paskutinįjį pagal sąrašą“, – mokytoja žino „ypatingų“, nepasiruošusių pamokai mokinių atradimo būdų. Trumpa improvizacija motyvuojanti mokinius pakartoti tai, ko buvo mokomasi.
Matyti jų akimis
Ar visada intriga ir humoras padeda užmegzti ryšį tarp mokomojo dalyko ir mokinių dėmesio?
– Tikrai ne. Yra mokinių, kuriems nejuokinga, yra klasių, su kuriomis negali pajuokauti, – mokiniai leidžiasi į tarpusavio diskusijas ir sąmojų laidymą, tampa sunku tęsti pamoką. Su tokia klase metodai kitokie: tenka laikytis griežtesnės pamokos struktūros, nė kiek nenukrypti nuo temos, užduoti darbo grupelėse ir porą milijonų uždavinių, – akį merkia mokytoja.
Nors „pora milijonų“ tik perkeltine prasme vadinami keli klausimai, šis posakis visiems aiškus – teks dirbti savarankiškai. Ar fizikos dalykas keičiasi?
– Siaurinamas dėstomos medžiagos kursas – nebereikalaujama perteikti kuo daugiau informacijos, reikalaujama, kad ji būtų kuo aktualesnė, kad ją būtų galima pritaikyti praktiškai. Formulės pateikiamos, jų nebereikia išvedinėti patiems mokiniams. Mokiniai gali naudotis formulynais. Tereikia mokėti jais naudotis, – kalbėjo fizikos mokytoja.
Mitas, kad fizika – „neįkandama“, vis dar gyvas. Liūdniausia, kad neigiamas požiūris į discipliną formuojamas dar šeimoje. Anot mokytojos, pasitaiko mokinių, kurie savo abejingumą teisina sakydami „mano mama nesuprato, ir aš nesuprasiu fizikos“.
– Ar mokinys domisi, supranta ir pamoka eina teisinga linkme – matosi mokinio akyse, – šypsosi mokytoja. – Turi „eiti“ kartu su vaiku, matyti jo akimis, naudoti jam suprantamas ir patrauklias mokymo priemones.
Pripratus matyti mokytoją geros nuotaikos, juokaujančią, sunku įsivaizduoti, kad gali būti kitaip. Mokytoja pripažįsta – teigiamai nusiteikusiam būti ne visada lengva, tačiau būtina: keletas minučių pamokos pradžioje uždavus mokiniams pasikartoti pamoką yra tas momentas, kai nustumi šalin problemas ir žengi į dabartį, pas mokinius. Koks mokytojos teigiamų emocijų eliksyras?
– Žvejyba. Su vyru šiemet buvome poledinėje žvejyboje ant Draudenių ežero. Įspūdingų žuvų pavyko sugauto. Mažąsias paleidome, o didžiąsias susidėjome į degtukų dėžutes, – juokiasi mokytoja.


