Diana: „Jei būtų nepriėmę, bent žinočiau, kad šokau per aukštai“(17)

Pirmasis pripažinimas – „Lietuvos talentuose“

Devyniolikmetė mergina muziką pamilo nei per anksti, nei per vėlai – prieš penkerius metus. Tada jos, šešiolikmetės, rankose atsidūrė mamos eilėraščiai. Jausmingai merginai, patiriančiai pirmąją meilę, eilėraščiai prabilo stipriau nei bet kada.

– Pamenu, kaip tik tada gavau dovanų gitarą. Iš kažkieno išmokusi keletą akordų, ėmiau eilėraščius dainuoti. Tačiau ne muzika man buvo svarbiausia, ji tik papildė mano emocinę išraišką, kurią sukeldavo eilėraštis. Aš dainavau, – kalbėjo Diana.

Mergina su gitara pasirodydavo įvairiuose mokyklos renginiuose, kaip ji sako: „brązginau, kaip visi“. Sužinojusi apie atranką į populiarų televizijos muzikos šou „Lietuvos talentai“ Diana susigundė išbandyti laimę, ir jai pavyko – ji buvo pakviesta dalyvauti. Tada prasidėjo nelengvas darbas ruoštis pasirodymams televizijoje. Laimei, merginą ėmėsi globoti darbšti ir patyrusi vokalo mokytoja Rasa Levickaitė. Diana, televizijoje atsiskleidusi visu savo grožiu ir talentu, muzikiniame projekte išliko iki pabaigos. Žiūrovus ir komisiją pakerėjo jos balsas, paprastumas, grožis ir tai, ką neapčiuopiamo mergina turi savyje.

– Mergina ypatinga: unikalus balso tembras, puiki išvaizda – ji turi visas sėkmingą dainininkės karjerą užtikrinančias savybes, – taip prieš keletą mėnesių „Tauragės kurjeriui” apie Dianą kalbėjo vadovė R.Levickaitė.

Projektas atėmė daug energijos, pinigų, kas savaitę tekdavo ruošti naują fonogramą dainai. Dainų aranžuotes kūrė žymus kompozitorius, buvęs grupės „Pelenai“ atlikėjas Martynas Kuliavas. Dainos skambėjimui televizijoje įgarsinimas turėjo būti nepriekaištingas, tad kūrinių parengimą R.Levickaitė patikėjo patyrusiems amerikiečių prodiuseriams.

Sužavėjusi M.Kuliavą savo balsu mergina kompozitoriaus buvo paskatinta nesustoti ir siekti daugiau. Vienas kelių – pasaulio pradedančiųjų atlikėjų svajonė – Berklio koledžas.

Kojos manęs nelaikė

Mergina, užpildžiusi paraišką ir atsakiusi į šūsnį anketoje pateikiamų klausimų apie save ir išsiuntusi savo įrašus, patraukė amerikiečių muzikos profesorių dėmesį ir buvo pakviesta į atranką kartu su 4 000 laimingųjų, pretenduojančių į studijų vietą Berklyje. Ilgai nelaukusi ji išvyko į Paryžiuje organizuojamą atranką.

– Kaip visada svarbiausiais mano gyvenimo momentais, tomis dienomis mane užklupo angina ir pakilo temperatūra. Laukiamajame dairiausi į kitus atlikėjus – jie buvo tobuli. Kai išgirdavau juos repetuojančius, man pasidarydavo taip nedrąsu – jų prasidainavimas skambėjo kaip aukščiausio lygio koncertiniai kūriniai. Tada atėjo mano eilė. Mažame kambarėlyje sėdėjo dėdulė. Įėjusi apsidairiau, atsistojau prieš jį. Pamaniau, turbūt dabar dar bus repeticija. Klausiu, o kada bus komisijos peržiūra? Jis ir sako: „Aš ir esu komisija“. Tada man taip ėmė tirtėti kojos. Jis klausia, kiek man metų, aš atsakau ir lepteliu jam atgal: „ O tau?“ Galvoju: štai čia, šiame kambarėly, yra pats svarbiausias mano gyvenimo įvykis, kuris lemia visą mano ateitį, o aš – kaip visada su tais kuriozais. Įtampa mane labai keistai veikė. Profesorius nurodė man prasidainuoti pagal duotas natas. Aš pamėginau, tačiau neatlaikiau: „Ar galiu nusiauti batus? – paklausiau, – kojos manęs nelaiko“, – pasakojo Diana.

Gimtadienio dovanėlė

Apžiūroje Dianai teko solfedžiuoti pagal profesoriaus bosine gitara sugrotus pustonius, atkartoti išplotą ritmą, sudainuoti savo dainą.

– Mane stebino profesoriaus šiltas bendravimas, jis pajuokaudavo, išėjusi iš perklausos jaučiausi ne „sudirbta“, o laiminga, – apie tada patirtas emocijas kalbėjo mergina.

Grįžus į Lietuvą prasidėjo didysis laukimas. Mergina žinojo iš koledžo gausianti vieną iš trijų galimų atsakymų: kad ji yra priimta, nepriimta arba kviečiama papildomai peržiūrai ir įvertinimui koledžo organizuojamoje vasaros stovykloje.

– Labai norėjau gauti šansą ir papulti į tą stovyklą. Lemtingasis įvykis mane, keista, aplankė mano gimimo dieną – aš gavau atsakymą, kad įstojau į Berklį! Kelias minutes aš ne cypiau, o kriokiau, kiek patylėdavau, po to vėl imdavau šaukti iš džiaugsmo. Tai buvo pats nuostabiausias gimtadienis mano gyvenime! – pasakojo mergina.

Džiaugsmą lydi kitas džiaugsmas: Diana gavo žinią, kad ji pakliuvo tarp laimingųjų ir gaus 12 000 dolerių stipendiją.

Baisusis apie sumą pranešantis žodelis „Total“

Euforija ilgai netruko: už keleto dienų Diana su mama prisėda išsiaiškinti visas studijų sąlygas.

– Kažkada internetinėje koledžo svetainėje žvilgtelėjusios į studijų kainą prie žodelio „total” (vert. – galutinė suma) galvojome, kad prieš mūsų akis – visų studijų kaina, o pastudijavus atidžiau paaiškėjo, kad „total“ ir užrašyta 60 000 dolerių suma greta (aut.past. – apie 140 000 litų) reiškia ne mokestį už visas studijas, o tik už vienerius studijų metus, – apgailestavo mergina.

Diana teigia rankų nenuleisianti ir svajonės neišsižadėsianti – ji tiki, kad reikiamą pinigų sumą pavyks surinkti:

– Jei būtų nepriėmę, nurimčiau, sakyčiau: „Ką gi, šokau per aukštai“, tačiau dabar, kai tiek pasiekiau ir patyriau... Nesakau, kad trūksta nedaug – tokie pinigai nesimėto. Sunkiai dirbdama, manau, uždirbsiu pinigų studijoms. Svarbu turėti gerą motyvaciją, juolab, kad tai – ne tik mano svajonė – tai ir yra mano svajonė!