Ūkininkavimo sąlygos vis sunkesnės(1)

Gyvena Napoleono laikus menančiame name

Žygaičių seniūnijos Trumpiškių kaime ūkininkaujantys Birutė ir Michailas Mirošničenko gyvena maždaug prieš 200 metų statytame name. Tikslios datos, kada pastatytas šis namas, Birutė nežino, bet jos senelė Cicilija Gudjonytė-Sandarienė jai pasakojo, kad būdama 17 metų, 1870-aisiais, ji ištekėjo už Trumpiškių kaimo ūkininko Kazimiero Sandaro. Tai metais namui, kuriame dabar gyvena Birutė ir Michailas, jau buvo apie 70 metų, todėl parsivedęs namo septyniolikmetę nuotaką K.Sandaras jį kapitališkai suremontavo. C.Sandarienė anūkei pasakojo, kad šis gyvenamasis namas galėjo būti pastatytas apie 1800 metus, todėl jis mena ne tik Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinius karus, bet ir 1831, 1863 metų sukilimus ir netgi Napoleono kariaunos invaziją 1812–1813 metais. Eglės, panaudotos šio namo sienojams, užaugo dar XVIII amžiuje.

Prieš keletą metų Birutė ir Michailas Napoleono laikus menantį namą kapitališkai suremontavo. Prieš maždaug 200 metų iš eglių išpjauti sienojai atrodo lyg nauji ir dar tarnaus ne vieną dešimtmetį, o gal ir šimtmetį.

Ūkininkavimo sąlygos grįžta į 1992 metus

Ūkininkauti Birutės senelių žemėje Mirošničenko pradėjo 1992 metais.

– Pradėjome nuo keturių melžiamų karvių. Buvo labai sunku, nes karves teko melžti rankomis, mažai mokėjo už pieną ir superkamus gyvulius. Prisimenu, pardavėme septynis bulius ir už tuos pinigus nusipirkome šienapjovę. Atvažiuodavo gyvulių supirkėjai iš Lenkijos ir už karvę siūlydavo 100 dolerių. Lenkai sakydavo, kad visos karvės Lietuvoje serga leukoze, todėl daugiau mokėti negali, – sunkią ūkininkavimo pradžią prisimena Birutė.

Pasak ūkininkės, niekas nepasidomi, kodėl prieš 20 metų, po Černobylio katastrofos, daug Lietuvos karvių susirgo leukoze, o vėliau vėžiu sirgo šimtai tūkstančių Lietuvos gyventojų. Gal ši tema tabu?

Metams bėgant ūkininkavimo sąlygos po truputį gerėjo, didėjo Mirošničenko karvių banda, ūkininkai nusipirko technikos, padargų. Šiuo metu Birutė su vyru valdo 34 hektarus žemės, laiko 30 melžiamų karvių ir 10 prieauglio, turi tris traktorius, visus pieno ūkiui reikalingus žemės ūkio padargus, melžimo, pieno atšaldymo ir kitus įrenginius.

Pašnekovai turi visko, ko reikia pieno ūkiui, reikia tik už savikainą didesnės pieno supirkimo kainos, kad galėtų dirbti rentabiliai.

– Pieną priduodame „Žemaitijos pienui“. Šiuo metu už litrą pieno gauname 55 centus – pernelyg mažai, kad galėtume dirbti rentabiliai. Labai mažai už pieną mokėjo 1992 metais, bet tuomet ir išlaidos buvo mažesnės, nes karves melždavome rankomis, neturėjome paskolų bankams. Dabar ūkiai modernūs, reikia mokėti paskolas bankams už skolon įsigytus padargus, vien už elektrą kas mėnesį sumokame 500–600 litų. Po vieną-dvi karves turintiems ūkininkams pieno supirkėjai šiuo metu už litrą pieno moka 30 centų. Aš už tokius pinigus neičiau net į tvartą. Kasmet mūsų ūkis gauna apie 40 tūkstančių litų įvairių Europos Sąjungos išmokų (po 100 litų per dieną). Tai padeda suvesti galus, be ES išmokų negalėtume rentabiliai ūkininkauti ir tektų nutraukti veiklą, – tikino Trumpiškių kaimo ūkininkė.

Bandos nebedidins

Laisvų parduodamų žemių Trumpiškių kaime ir apylinkėse nėra, Birutė ir Michailas neturi nei noro, nei sveikatos dar labiau didinti karvių bandą, todėl ūkio jie nebeplės. Pasak Birutės, nusipirkus modernią techniką ūkininkauti lengviau, tačiau finansinė ūkininkų padėtis tebėra sunki, nes mažos pieno supirkimo kainos. Ūkininkė pripažino, kad ieškotų kito amato, jei tektų grįžti į 1992 metus ir viską pradėti iš naujo.