Saugotinų kultūros paveldo objektų skaičius nuolat kinta(0)
Tauragės teritorinio padalinio vedėjas Vidas Narbutas iškilusias problemas linkęs spręsti kompromiso keliu.
Atkūrus Lietuvos respublikos nepriklausomybę, buvo rimtai susirūpinta kultūros paveldu: įsteigta kultūros paveldo inspekcija, kuri veikė iki 1995 metų. Svarbiausias uždavinys, kurį turėjo įgyvendinti ši institucija, buvo kultūros paveldo išsaugojimas vykstant nuosavybės teisių į privačią nuosavybę atkūrimui ir nekilnojamojo turto privatizavimui. 1994 metais, remiantis Europos valstybių patirtimi, parengtas naujas Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymas. Pagal šį įstatymą įsteigtas Kultūros vertybių apsaugos departamentas, taip pat teritoriniai padaliniai dešimtyje Lietuvos apskričių. Nuo 2004 m. šis departamentas vadinasi Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos. Kalbamės su šio departamento Tauragės teritorinio padalinio vedėju Vidu Narbutu.
|
|
– Ką veikia Kultūros paveldo departamento darbuotojai?
– Rūpinasi kultūros paveldo vertybių apsauga, suranda naujas kultūros paveldo vertybes, jas fiksuoja, įvertina, siūlo įrašyti į kultūros paveldo registrą. Teritorinių padalinių, tokių kaip Tauragės, specialistai yra įgalioti nustatyti sąlygas kultūros paveldo objektų tvarkymui, dalyvauja projektinės dokumentacijos derinime. Teritorinių padalinių valstybiniai inspektoriai už paveldosaugos įstatymų pažeidimus turi teisę skirti administracines nuobaudas. Beje, naujausi duomenys apie kultūros paveldo vertybes ir jų apsaugą skelbiami interneto tinklapyje www.kpd.lt. Lietuvos savivaldybėse veikia kultūros paveldo tarnybos arba dirba pavieniai specialistai, kurie rūpinasi savo teritorijoje esančių kultūros vertybių apsauga. Specialistai glaudžiai bendradarbiauja su Kultūros paveldo departamentu.
– Kiek specialistų ir kiek paveldo objektų yra Tauragės teritoriniame padalinyje?
– Tauragės padalinyje dirba 5 specialistai, o prižiūrimi yra apie 780 architektūros, archeologijos (jų daugiausia), istorijos, dailės, urbanistikos ir kitų objektų. Jų skaičius nuolat kinta. Ypač vertingas yra Panemunės ruožas. Nekilnojamųjų kultūros vertybių sąraše yra 290 objektų, kurių didžioji dauguma – archeologijos paminklai.
– Ar daug atsiranda naujų kultūros vertybių, kurios įtraukiamos į registrą?
– Per pastaruosius trejus metus Tauragės apskrityje į registrą įtrauktos 24 kultūros paveldo vertybės. Šilalės rajone –1, Pagėgių – 4, Jurbarko –14 ir Tauragės – 4. Tauragės rajone į registrą įtraukta Pužų pašto stotis, Puželių sarginės pastatas, Regztukų piliakalnis ir Melno sutarties siena, kurią identifikavo Tauragės rajono kultūros paveldo specialistai Edmundas Mažrimas ir Jonas Liorančas. Kaip matote, naujų objektų tikrai atsiranda, todėl saugotinų objektų skaičius nuolat kinta.
– Tauragės apskrityje yra 4 regioniniai parkai. Ar su jais bendradarbiaujate?
– Bendradarbiaujame ir su savivaldybėmis, ir su regioniniais parkais. Vykdomi želdinių tvarkymo, kraštovaizdžio formavimo darbai, kirtimai piliakalnių kompleksų teritorijose. Vadovaujamės nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkybos ir priežiūros reikalavimais.
– O departamentas prisideda prie kultūros vertybių tvarkymo, restauravimo darbų finansiškai?
– Kultūros paveldo departamento pastangomis pastaraisiais metais restauruota nemažai reikšmingų kultūros paveldo objektų mūsų apskrityje. Objektai restauruojami kooperuojant valstybės, savivaldybių lėšas. Pastaraisiais metais kultūros paveldo tvarkybos darbai buvo vykdomi Panemunės pilyje, Veliuonos bažnyčioje, Šilinės smuklėje, Didkiemio bažnyčioje, Tauragės pilyje. Sutvarkyti paminklai Vytautui Didžiajam Jurbarke ir Kvėdarnoje. Iš departamento lėšų, parašius projektus ir gavus dalinį finansavimą, tvarkomas V.Grybo muziejus Jurbarke, ten pat suremontuota kapinių tvora su vartais, uždengtas Žukų evangelikų liuteronų bažnyčios stogas, suremontuotas Laukuvos bažnyčios fasadas, atlikti ir kiti darbai. Tauragės teritorinis padalinys tarpininkauja kuriant projektus. Departamentas, bendradarbiaudamas su savivaldybėmis, muziejais, kultūros vertybių savininkais kartu siekia, kad kultūros paveldas būtų tausojamas, išliktų ateinančioms kartoms tvarkingas, būtų integruotas į šiuolaikinį visuomenės gyvenimą.
– Dažnokai tenka išgirsti apie „juodąją archeologiją“, kada nelegaliai ieškoma kultūros vertybių, kasinėjami senkapiai ir t.t. Ar mūsų apskrityje pasitaiko tokių atvejų?
– Dažniau tai pasitaiko Klaipėdos apskrityje, bet buvo ir pas mus. Šilalės rajone žmonės pastebėjo tokius „archeologus“, pranešė policijai. Kasinėtojai buvo sugauti ir nubausti. Paplitus visokiems metalo ieškikliams, „juodoji archeologija“ suaktyvėjo. Taip neabejotinai daroma didžiulė žala kultūros paveldui. Šiuo metu teisės aktais įteisinta, kad vykdyti archeologijos objektų paiešką ir tam tikslui naudoti geofizikinius prietaisus (metalo ieškiklius, magnetometrus, georadarus, žemės skanerius ir kt.) ir atlikti žemės kasimo darbus gali tik atestuoti šios srities specialistai Kultūros ministerijos nustatyta tvarka. Šiuo klausimu aktyviai bendradarbiaujama su policija. Ji turi objektų planus, dažniau patruliuoja.
–Ar realiai baudžiate pažeidėjus?
– Taip. Baudžiame už darbus, kurie vykdomi kultūros objekto teritorijoje neturint projekto, už reikalavimų nevykdymą. Būna ir taip, kad savininkai, juos perspėjus, susitvarko ir bausti nebereikia. Kai kuriuos klausimus tenka spręsti ir teismuose.
