Kentrių kaimas šventė rugiapjūtės pabaigtuves(1)
Kentrių kaimo ūkininkas Romualdas Mančas svečiams dalino šių metų rugiapjūtės pabaigtuvių duoną. Autoriaus nuotrauka
Pastaruoju metu Pagėgių savivaldybės kaimų bendruomenės savo šventėms ieško etnokultūrinio veido. Ieškojimai duoda vaisių, šventės tampa įdomesnės, parodančios, kad kiekviename kaime galima rasti pamirštų tradicijų raktą.
Rugiapjūtės pabaigtuvės Kentriuose buvo įspūdingos. Ir senam, ir mažam buvo suteikta proga pamatyti duonos kelią nuo lauko iki stalo. Rugių pėdai buvo pagarbiai sutikti bendruomenės kieme. Ant kaimo ūkininko Romualdo Mančo, kuris ir buvo šio renginio sumanytojas ir „gaspadorius“, kaklo buvo uždėtas iš rugio varpų nupintas pabaigtuvių vainikas. Po to vyrai spragilais nukūlė šios vasaros derliaus pėdus. Kad duonelė būtų be ašakų, nukultus javus subėrė į arpą. Daug kam šitas grūdų valymo įrenginys buvo nematytas arba jau pamirštas. Kai grūdai buvo išarpuoti, juos bėrė į akmenines girnas ir rankomis malė miltus. Iš miltų seniausia kaimo šeimininkė suminkė tešlą, sulipdė simbolinį duonos kepalėlį ir pašovė į krosnį. Po kurio laiko „gaspadorius“ jau dalino duoną svečiams, sakydamas „Skalsa, branda ir tau banda“.
Kai žmonės duonele ir druskele nuramino pirmąjį alkį, Kentrių kaimo bendruomenės pirmininkė Renutė Andrijauskienė ir R.Mančas pasveikino šiemetinius Kentrių naujagimius ir jų mamas, pasidžiaugė darbščiausiais ūkininkais ir gražiausiomis kaimo sodybomis. Prie sveikinimų visiems buvo pridėtos kuklios dovanos. Ne dovanose laimė, svarbu gražus žmogaus prisiminimas.
Kaimo šeimininkės ant stalų tupdė visokias gėrybes: keptas žąsis, pyragus, sūrius, labai norėdamas, galėjai paragauti netgi „čigoniškų cepelinų“. Vyrai iš po stalo gaudavo ir šio to stipresnio, kaip sakė žinovai, „iš šiuometinių rugių“. Dainomis ir šokiais renginį dabino Pagėgių kultūros centro folkloro ansamblis „Kamana“ ir šokių kolektyvas „Merguva“. Gegužinėje griežė ir dainavo Rasa ir Valdas iš Naikiškių.
