Pagerbdami mirusius, pagerbiame save(1)
Renaldo Malycho nuotrauka
Netrukus vėlių diena. Diena, kai pagerbiame visus, kurių nėra su mumis. Kai prisimename, kad verta sustoti savo kasdieniniame bėgime ir sumaištyje, nurimti ties kapo liepsnelėmis. Gal ir pernelyg retai prisimename savo mirusiuosius. Artėjant Vėlinėms kaip niekada prasminga prisiminti tuos, kurie išėjo. Taip ir pabandėme padaryti – prisiminti bent tuos tauragiškius, kurie išėjo visai neseniai: gydytojas Aldoną Pavalkytę, Aureliją Bakutienę, gamyklos direktorių Vaclovą Jucevičių, mokytojus Juozapą Krencių, Izidorių Žebelį, sportininką Liudą Pavilionį, verslininką Vytautą Bučnį.
Padėjo tūkstančiams tauragiškių
Pernai, metams baigiantis, mus paliko žymi Tauragės krašto gydytoja, akušerė-ginekologė Aldona Pavalkytė, nuo 1965 m. dirbusi Tauragės gimdymo namuose, pradėjusi dirbti moterų konsultacijos vedėja, vėliau ginekologijos skyriaus vedėja, 1987 m. vadovavusi Tauragės gimdymo namams bei baigusi statyti naują akušerijos-ginekologijos skyriaus pastatą. Dirbdama gydytoja akušere-ginekologe padėjo tūkstančiams tauragiškių išvysti šį pasaulį. Buvo kruopšti, pavyzdinga, aukštos kvalifikacijos gydytoja, jautri pacientėms ir personalui, mėgstama bei mylima kolegų ir pacienčių.
„Jo pieštukas buvo stebuklingas...“
Kovo 11 dieną netekome Skaudvilės vidurinės mokyklos mokytojo Juozapo Krenciaus, pedagoginį darbą dirbusį net 41-erius metus: dėsčiusį technologijas ir dailę, vadovusį aviamodeliuotojų ir dailės būreliams. Jis sugebėdavo pastebėti gabius menui, jo pamokose mokiniai išmoko ne tik piešti, spalvinti, bet ir braižyti, lankstyti, net kurti ekslibrisus. Daugelis mokinių dėkingi jam už pažadintą meno pajautimą ir būtent jį laikė pirmuoju savo mokytoju. Beje, vos prieš kelis mėnesius jis buvo palaidojęs žmoną Eugeniją, parašiusią tris knygas apie Skaudvilę ir jos žmones, istoriją, įvykius, laisvės kovų dalyvę, Skaudvilės Sąjūdžio tarybos narę, renginių organizatorę, gerbiamą pedagogę, visą gyvenimą dirbusią Skaudvilėje, pamilusią šį kraštą.
Darbo stažas – 45 metai
Bendradarbių, ligonių atmintyje išliks gydytoja radiologė Aurelija Marija Bakutienė, išėjusi Anapus kovo pabaigoje. Gydytojos kelią pradėjusi 1966-aisiais, 1970-aisiais ji ėmė dirbti Tauragės ligoninės rentgenologe ir ftiziatre, 1981 m. paskirta vadovauti Rentgeno skyriui, šias pareigas ėjo iki 2007-ųjų. Iki mirties ji dirbo Tauragės ligoninės Konsultacijų poliklinikos gydytoja radiologe. Gydytojos darbo stažas – 45 metai. Kolegos ir ligoniai ją prisimins kaip nepaprastai šiltą ir rūpestingą žmogų.
Pasišventęs Tauragei
Kovo 29 dieną į Amžinybę išėjo inžinierius, ilgametis Tauragės skaičiavimo mašinų elementų gamyklos direktorius Vaclovas Jucevičius.Gamyklai jis vadovavo nuo 1965 iki 1987 metų, paskui ėjo direktoriaus pavaduotojo, viršininko pareigas.
V.Jucevičius buvo pasišventęs Tauragei, savo darbą mylėjęs ir ištvermingai dirbęs žmogus, įsiminęs savo kuklumu, taktiškumu, sugebėjimu bendrauti, prireikus ištiesdavo pagalbos ranką.
Prasmingų darbų šviesa
Rugpjūčio 15 dieną mirė Izidorius Žebelys, Gaurėje daug metų buvęs gerbiamas mokytojas. Baigęs Tauragės mokytojų seminariją, I.Žebelys mokytojavo kaimo mokyklose, 1951 m. paskirtas Gaurės septynmetės mokyklos direktoriumi. Ėjo šias pareigas iki 1959-ųjų, mokytojavo iki 1985-ųjų, dėstė kūno kultūrą, geografiją, muziką. Buvo gilios vidinės kultūros, nuoširdus žmogus.
Atsidavęs sportui
Eidamas 84-uosius metus, gegužės pradžioje mirė be galo sportui atsidavęs žmogus, Tauragės garbės pilietis Liudas Pavilionis. Jaunystėje jis buvo Tadžikijos bokso čempionas, Vidurinės Azijos respublikų čempionato prizininkas. Žaidė krepšinį, futbolą Tadžikijos rinktinėje, su Tarybų Sąjungos rinktine kopė į aukščiausią Pamyro kalnų viršukalnę, iškovojo sporto meistro vardą. Keletą dešimtmečių dirbo Tauragės mėsos kombinate sporto metodininku, kurie paženklinti sporto klestėjimo amžiumi. Kombinato sporto klubas skynė laurus rajone ir šalyje, o pats Liudas buvo „Tauro“ futbolo komandos vartininkas. L.Pavilionis – ne tik sportininkas, sportininkų vadovas, bet ir visą laiką pats geriausias žiūrovas ir sporto rėmėjas. Per legendinę „Tauro“ pergalę Ukmergėje, kai mūsų futbolininkai tapo Lietuvos čempionais, jis pabučiavo stadiono veją. L.Povilionis labai didžiavosi ir rėmė savo anūką Mindaugą, kyokushin karate čempioną ir prizininką.
Netektis buvo staigi
Užkluptas staigios ligos spalio 16-ąją Kauno klinikose mirė penkiasdešimtmetį neseniai atšventęs bendrovės „Vitlaima“ savininkas, krepšinio klubo prezidentas Vytautas Bučnys.
V.Bučnys sėkmingai plėtojo beveik prieš du dešimtmečius su bendražygiais pradėtą automobilių verslą. Rėmė krepšinio komandą „Vitlaima“, į rėmimą įtraukė automobilių verslo kolegas iš kitų bendrovių.
V.Bučnio mirtis – didelė netektis šeimai, artimiesiems, draugams, bendrovei „Vitlaima“, rajono verslui, krepšinio komandai, rajono sportui, rajono bendruomenei. Liko daugybė nebaigtų darbų, neįgyvendintų planų.
Žvakelė ant apleisto kapo
Žmogaus gyvenimas nusidriekia toliau laiko ir erdvės ribų. Gal ir pernelyg retai prisimename savo mirusiuosius, neretai – tik Vėlinių dieną. Gal todėl, kad nesuvokiame: gerbdami mirusius, pagerbiame save pačius.
Žvakių liepsnelės plevena ant kapo ir kviečia nurimti. Tyli rudens aura Vėlinių dieną visus mus tarsi apglėbia ir prašo sustoti, padėti į šalį darbus ir rūpesčius – susimąstyti. Ir galbūt uždegti žvakelę ne vien ant savo artimųjų, mums brangių ar įžymių žmonių kapų. Kiekvienas žmogus, kaip jis bebūtų nugyvenęs savo gyvenimą, bent žvakelės ant kapo kartą per metus tikrai nusipelnė. Todėl būtų išties gražu, jei susiruošę į kapines pasiimtume žvakelių ir jiems, tiems apleistiems ir niekieno nelankomiems kapams. Pasidalinkime gerumu ir viltimi su tais, kurie jau išėjo Anapilin, ir uždekime supratingumo šviesą savo širdyje.
