Juodpetrių bendruomenė atsisakė patalpų(2)
Pasak Juodpetrių bendruomenės pirmininkės Genovaitės Budreckienės, bendruomenės veikla slopsta dėl didelės emigracijos. Autorės nuotrauka
Septintus metus gyvuojanti Juodpetrių kaimo bendruomenė atsisakė jai prieš keletą metų perduotų buvusios Lapurvio pradinės mokyklos patalpų, nes neįstengė jų išlaikyti. Ar pastato grąžinimas – išskirtinis įvykis, ar tai negresia kitoms bendruomenėms, juk dėl emigracijos visur mažėja gyventojų?
Aktyviausias jaunimas išsivaikščiojo
Nuo įsikūrimo iki šiol bendruomenei vadovaujanti Genovaitė Budreckienė apgailestauja, kad teko žengti tokį žingsnį. Tai, kas buvo šios bendruomenės stiprybė – daug dirbta su jaunimu, vaikais, tapo jos silpnybe – jaunimas išvažinėjo į miestus bei kitas šalis, bendruomenės aktyvistų pajėgos sumenko. Kitų kaimų bendruomenių aktyvą sudaro vyresni žmonės, todėl jos taip nenukentėjo nuo emigracijos. Kai kurios jų deda nemažai pastangų, kad pritrauktų daugiau jaunimo.
Pradėjus veiklą atrodė, kad stipri Juodpetrių bendruomenė gali kalnus nuversti – teikė projektus, gavo lėšų patalpoms tvarkyti, sporto salei įrengti. Buvusioje mokykloje vykdavo puikios šventės, žmonės rinkdavosi sportuoti, vaikai žaisti, jaunimas – į diskotekas. Tačiau mažėjant gyventojų skaičiui bendruomenei tapo sunku išlaikyti 320 kv.m ploto patalpas – jas prižiūrėti, šildyti, mokėti už sunaudotą elektros energiją ir vandenį. Net ir niekuo nesinaudojus kas mėnesį reikėjo mokėti elektros galios mokestį – 17 litų, abonentinį vandentiekio mokestį – 8 litus, todėl skaudama širdimi patalpų atsisakyta. Malkomis irgi turėjo rūpintis pati bendruomenė. Vieną žiemą jiems talkino Liberalų ir centro sąjungos Tauragės skyrius.
– Daug darbo įdėjus, gražias viltis puoselėjus sunku buvo žengti tokį žingsnį – atsisakyti patalpų, bet nebuvo kitos išeities. Bendruomenės taryba priėmė tokį sprendimą. Šios patalpos mums atiteko, kai buvo panaikinta Juodpetrių pradinė mokykla. Atiduotos norint apsaugoti nuo nuniokojimo ir paremiant bendruomenę. Įgyvendinant projektus nemažai pavyko padaryti, dabar buvo galima dar daugiau nuveikti – per Vietos veiklos grupę galėjome gauti per tris šimtus tūkstančių litų pastatui renovuoti. Gėda sakyti, bet mes tų pinigų atsisakėme, nes išvažiavus jaunimui bendruomenės veikla priblėso. Gal ir aš pavargau, bet neatsiranda norinčiųjų mane pakeisti. Mielai atiduočiau bendruomenės vadžias, bet nėra kam, – kalbėjo G.Budreckienė.
Pasak Genovaitės, nors pastato atsisakyta, bendruomenės veikla nenutrūko, žmonės renkasi jos namuose, renginiams dar turima lėšų. Pastatas perduotas Tauragės kaimiškajai seniūnijai, bet juo gali naudotis ir bendruomenė, raktai pirmininkei palikti, tik dabar už jį bendruomenė nieko neprivalės mokėti, už viską atsiskaitys seniūnija.
Bendruomenėms vienoms pastatas – per didelė našta
Pasak pirmininkės, lengviau toms bendruomenėms, kurios ne vienos valdo visą pastatą, o glaudžiasi prie kitų įstaigų – kultūros, švietimo, medicinos, tuomet patalpų išlaikymu rūpinasi seniūnijos.
Tą patį patvirtino ir Tauragės kaimiškosios seniūnijos seniūnė Danguolė Jatautienė.
– Dauglaukio bendruomenė turi patalpas Kultūros namuose, Dacijonų bendruomenė yra įsikūrusi mokykloje, „Taurų žiburys“ – Kultūros namuose. Šias patalpas išlaiko seniūnijos. Įgyvendinant projektus jos renovuojamos. Tik Juodpetrių ir Dapkiškių bendruomenės turėjo atskirus pastatus. Juodpetriškiai savo pastato atsisakė, o Dapkiškiuose pastatas renovuojamas, investuojamos didžiulės lėšos, bet gal ten bus vystoma kokia nors veikla, pavyks užsidirbti pinigų pastatui išlaikyti, – samprotavo seniūnė.
Pasak D.Jatautienės, nelikus Lapurvio pradinės mokyklos ketinta pastatą privatizuoti, bet buvo įkurta bendruomenė ir jai perduotas pastatas. Kai bendruomenė jo atsisakė, vėl prabilta apie privatizavimą, bet nuspręsta pastatą palikti bendruomenės reikmėms – čia visuomet rengiami rinkimai, galima bus rengti gyventojų susirinkimus, galbūt ir šarvoti mirusiuosius, nes yra tokių pageidavimų. O gal, pasikeitus sąlygoms, sustiprėjus bendruomenei, vėl bus pareikštas noras turėti pastatą?
Pirmininkai turi mokytis, remtis aktyvu ir būti nepriklausomi
Artimiausias bendruomenių pagalbininkas – Vietos veiklos grupė (VVG) – moko bendruomenių aktyvą. Jos pagalba rajone įgyvendinami šimtų tūkstančių litų verti pastatų renovacijos projektai. Tarp renovuojamų pastatų turėjo būti ir priklausęs Juodpetrių bendruomenei.
VVG pirmininkės Nijolės Tirevičienės nuomone, kad bendruomenių veikla būtų efektyvi, pirmininkai turi mokytis, remtis plačiu aktyvu, jie turi būti nepriklausomi.
– Mėgstama padejuoti, kad bendruomenių pirmininkai dirba be jokio atlygio, vieni tempia sunkų vežimą. Pirmininkai neturi dirbti vieni, nes nepajėgs visko aprėpti, pavargs, be to, nesulauks ir bendruomenės palaikymo. Tik sutartinai dirbant galima ko nors pasiekti. O tam reikia mokytis, kaupti žinias. Jei pirmininkai gautų atlyginimą, taptų priklausomi. Jie neturėtų priklausyti ir jokiai partijai, kad tai neatstumtų kitų žmonių. Ir dirbti reikia su visa kaimo bendruomene, o ne tik su tais, kurie tapę įkurtos bendruomenės nariais, – kalbėjo N.Tirevičienė.
Pasak jos, iš tiesų lengviau toms bendruomenėms, kurios savo pastatų neturi, po vienu stogu glaudžiasi kartu su švietimo, kultūros, medicinos įstaigomis, kurias išlaiko seniūnijos. Daug kas priklauso nuo seniūnų požiūrio. Geriausias pavyzdys galėtų būti Mažonų seniūnas Jonas Samoška, kuris yra ir vienas VVG įkūrėjų. Seniūno iniciatyva remontuojamos bendruomenių patalpos, kad būtų galima prisidėti prie Sungailiškių bendruomenės pastato išlaikymo, ten įkurtas Vaikų dienos centras.
N.Tirevičienė sakė nenorinti vertinti Juodpetrių bendruomenės atvejo, kai atsisakyta pastato, nes savo laiku bendruomenė buvo labai aktyvi.
– Suprantu, kad nelengva bendrai veiklai suburti didžiulio, labai plačiai išsibarsčiusio Juodpetrių kaimo gyventojus, kad neigiamos įtakos turėjo emigracija. Bet neįsivaizduoju, kad tarp miškų gyvenant neįmanoma pasirūpinti malkų. Yra nemažai būdų, kaip sukaupti lėšų – iš projektų, prašyti bendruomenės narių ir kitų žmonių, kad skirtų 2 procentus pajamų mokesčio, – pastebėjo VVG pirmininkė.
Pasak jos, kai kurios kitos, pačios aktyviausios, bendruomenės nebijo ant pečių užsiversti didelę naštą. Dapkiškiuose renovuojamas didžiulis pastatas, planuojama platesnė veikla, leisianti užsidirbti lėšų. Daug planų turi Kęsčių bendruomenė „Elbenta“, perėmusi vietos pradinės mokyklos pastatą.
VVG vadovė teigia, kad bendruomenių pirmininkai ir aktyvas turi būti smalsūs, mokytis verslumo, tokia galimybė jiems suteikiama rengiant įvairius seminarus.


