Garsaus kovotojo gyvybė užgeso ligoninėje(21)
Stasį Andreikėną, žinomą kaip nepailstantį kovotoją, palaužė klastinga liga. Renaldo Malycho nuotrauka
Staiga ir netikėtai iš gyvenimo išėjo Tauragėje ir Lietuvoje žinomas Stasys Andreikėnas. Itin stiprios valios ir, rodėsi, stipraus stoto vyrą palaužė klastinga liga. Namiškiai, sukrėsti netekties, kaltų neieško, tik klausia: ar tikrai gydytojai padarė viską, kad žmogus išgyventų?
Po gydytojos vizito išgyveno tik dieną
S.Andreikėno gyvybė užgeso praėjus kiek daugiau nei parai po šeimos gydytojos vizito į ligonio namus.
– Antradienį (sausio 17-ąją) į namus iškviesta visos šeimos narių gydytoja Virginija Ivaščenkienė ypatingų tėvo sveikatos pokyčių neįžvelgė. Tik išrašė jau įprastų vaistų. Pastarųjų skyrė stipriausių. Tariantis dėl tėvo vizito į jos priimamąjį medikė nurodė, kad galima susitikti penktadienį (sausio 20-ąją). Tačiau net aš, ne medikas, o tik eilinis apsaugininkas, pamačiau, kad delsti nebegalima. Tad trečiadienio rytą prikalbinau tėtį važiuoti detalesnei gydytojos apžiūrai. Sunkiai, bet kelią iš penkto aukšto, o vėliau į gydytojos kabinetą poliklinikoje įveikėme pėsčiomis. Tiesa, tąsyk nė nenumaniau, kad su tėvu keliaujame ir matomės paskutinį kartą. Tos pačios dienos vakare jo netekome, – sunkiai rydamas kartėlio ašaras, pasakoja velionio sūnus Ramūnas.
Sirgo pusmetį
Jaunesnysis Andreikėnas prisimena, kad velionis pirmąkart prastai pasijuto praėjusios vasaros pabaigoje. Tąsyk gydytojai jam nustatė bronchinę astmą. Pasak Ramūno, tėtis ir tąsyk nedarbingumą pasiėmė tik darbdavių raginamas. Po mėnesio nedarbingumo prekybos centro „Super netto“ apsaugininkas S.Andreikėnas į darbą nebegrįžo – išėjo atostogų, o iš jų spalio mėnesį – vėl į nedarbingumo atostogas. Ir taip iki jau šių metų sausio 3 dienos, kai 58-erių tauragiškiui buvo nustatytas neįgalumas.
Vaistai nebepadėjo
– Dar vasarą tėvą kamavo dusulys, pylė prakaitas, gydytojai, nustatę astmą, skyrė vaistų. Tada jie padėjo. Per mėnesį tėvukas atgavo jėgas, jautėsi gerai. Tad ir vėliau, ligai paūmėjus, jis tuos vaistus vartojo. Vartojo juos iki mirties. Tik bėda, kad paskutiniais mėnesiais šie vaistai nebepadėdavo. Mama ir man, ir gydytojai pasakojo, kad tėtis nebenueina į tualetą. Gydytoja V.Ivaščenkienė antradienį tėčiui skyrė stipresnių vaistų. Juos mama nupirko vos tik gydytoja išėjo, bet jie mažai pagelbėjo – tėčiui nuo jų nepagerėjo. Tada supratau, kad ilgiau laukti nebėra prasmės – reikalinga išsamesnė medikų konsultacija, o gal net gydymas. Deja, šiandien suprantu, kad susiprotėjau pernelyg vėlai, – pasakojo į redakciją užsukęs R.Andreikėnas.
Nespėjo atsisveikinti
Ramūnas prisimena, kad lemtingąjį trečiadienį, nuvykus pas šeimos gydytoją, suskubta atlikti širdies kardiogramą, bet pacientas nebeįstengė atsigulti, tad nutarta nedelsiant ligonį pervežti į ligoninę – tam prireikė specialaus Greitosios medicinos pagalbos automobilio.
– Iš poliklinikos tėvukas buvo gabenamas jau ratukuose. Ligoninės priimamajame dirbusi gydytoja nutarė širdies kardiogramą atlikti sėdinčiam pacientui, o vėliau nieko nelaukiant jis išgabentas į Reanimacijos skyrių. Net nespėjome atsisveikinti... Akyse tebestovi vežimėlyje sėdintis tėvas ir už jo nugaros užsiveriančios durys, – prisimena velionio sūnus.
Nežinia, kodėl taip nutiko: medicinos personalas užsirašė paties paciento telefono numerį. O sūnus tėvo sveikata domėjosi tos pačios dienos popietę. Tąsyk atsiliepęs neseniai budėjimą perėmęs gydytojas.
– Jis patikino, kad dar nieko konkretaus apie pacientą negali pasakyti, išskyrus tai, kad mano tėvas – sunkus ligonis, kad jam būtina ramybė, kad jo geriau kurį laiką nelankyti, netrikdyti. Pagalvojau – gydytojas teisus. Kaip ne kaip, mudu su tėvu buvome labai artimi, nuėję ilgą teisybės paieškų, kovų už tiesą kelią, kartu badavę, kartu protestavę ir visur vienas kitą palaikę. Tad permąsčiau, kad mano vizitas tėvą gali sujaudinti, ir nutariau su lankymu palūkėti. Bet mintys apie tėvą nedavė ramybės. Todėl apie 21 valandą dar kartą paskambinau į Reanimacijos skyrių. Atsiliepęs gydytojas trumpam nutilo ir pasakė, kad turi man blogų naujienų. Pasirodo, tėvukas prieš porą valandų mirė. Medikai esą mums skambino Priėmimo skyriuje paliktu numeriu, bet niekas nekėlė ragelio. Ir kas jį pakels, jeigu tėvukas savo mobilųjį, išvykdamas pas gydytojus rytą, buvo palikęs namuose, – kalba R.Andreikėnas.
Nepailstantis kovotojas už teisybę
Stasys išgarsėjo tuo, kad iš baldų fabriko „Tauras“ išsireikalavo sumokėti jam priklausantį atlyginimą. Tikslui pasiekti tauragiškis panaudojo įvairias protesto formas – 2000-aisiais badavo Tauragėje ir prie Prezidentūros, pėsčias ėjo į Vilnių, net bandė susideginti prie Prezidentūros, Daukanto aikštėje. Pastarosios protesto akcijos nuskambėjo ne tik Tauragėje, bet buvo parodytos ir aprašytos respublikos mastu, atsispindėjo ir užsienio lietuvių leidiniuose. Galbūt todėl 2009-aisiais šis asmuo buvo įtrauktas į sąrašą tų, už kuriuos „Kakadu“ ir „Delfi“ portalas ragino balsuoti bei išrinkti kaip žymiausią Lietuvos kovotoją.
Nemirtingų žmonių nėra
Velionį ir jo šeimą gydžiusi gydytoja V.Ivaščenkienė vakar sutiko pakomentuoti S.Andreikėno mirties priežastį.
– Velionis širdies nepakankamumu skundėsi ir anksčiau. Dėl to jį ir siunčiau neįgalumo grupei nustatyti. Dėl tos pačios priežasties metų pradžioje jam buvo nustatytas neįgalumas. Maždaug prieš mėnesį pacientą siunčiau konsultacijai ir pas kardiologą, ir pas pulmonologą. Kad ir kaip gaila bebūtų, nemirtingų žmonių nėra. Suprantama, giminaičiams artimo žmogaus mirtis visada yra skaudus išgyvenimas, kai susimąstoma apie menkiausias smulkmenas, apgalvojamos įvairios situacijos. Bet iš medicininės pusės viskas buvo padaryta, kad ligonis sveiktų. O mirties priežastis – širdies nepakankamumas – manęs nė kiek nenustebino. Tuo labiau, kad pastarąją priežastį galėjo sukelti inkstų nepakankamumo komplikacijos, – įsitikinusi gydytoja V.Ivaščenkienė.
