Finansinė situacija – skirtinga (0)
Lietuva nedidelė, tačiau gyventojų finansinė situacija skirtingose jos vietose gerokai skiriasi. Vidutinis darbo užmokestis atskirose savivaldybėse skiriasi daugiau nei 700 Lt, senatvės pensija – beveik 200 Lt, o komunalinių paslaugų tarifai – net kelis kartus. Tokias tendencijas atskleidė „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto antrus metus iš eilės atliktos lyginamosios savivaldybių analizės rezultatai.
„Naujausi duomenys rodo, jog finansinė atskirtis tarp savivaldybių per vienerius metus dar labiau išaugo. Tai nulėmė ne tik natūralus centralizacijos procesas, kuris pastebimas ir kitose pasaulio šalyse. Ne mažiau svarbi priežastis – ekonomikos ciklų dinamika. Atsigavimo bangą pirmieji pajuto didmiesčių savivaldybių gyventojai, tačiau jai dar nespėjus nusiristi iki kitų rajonų, ekonomikos augimas vėl pradėjo lėtėti“, – komentuoja „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje Odeta Bložienė.
Didžiausią vidutinį atlyginimą Statistikos departamentas fiksuoja tose savivaldybėse, kuriose gyvena daugiausia aukštos kvalifikacijos darbuotojų bei įsikūrę Lietuvos verslo gigantai. 2011 m. III ketvirtį vidutinis Lietuvos gyventojų darbo užmokestis atskaičius mokesčius siekė 1645 Lt per mėnesį. Daugiau už šalies vidurkį uždirbo ne tik Vilniaus (1 880 Lt), bet ir Klaipėdos miesto, Visagino, Mažeikių rajono, Jonavos rajono bei Elektrėnų savivaldybių gyventojai.
Mažiausiai gyventojai uždirba tose savivaldybėse, kuriose veikia mažiau įmonių, o darbo jėga mažai konkurencinga. Net 1 200 Lt „į rankas“ nesiekia vidutinis darbo užmokestis Šalčininkų rajono savivaldybėje (1 163 Lt).
Nors vidutinis darbo užmokestis šalyje per metus iki 2011 m. III ketv. išaugo 1,5 proc., tuo pačiu metu pagilėjo ir regioninė atskirtis. „Didelius skirtumus tarp didžiųjų miestų ir jų rajonų savivaldybių labiausiai lemia tai, jog ekonominė veikla sukoncentruota didmiesčių teritorijose. O rajonų savivaldybėse ekonominė veikla išvystyta gerokai mažiau, todėl jos priimtinesnės kaip gyvenamoji vieta“, – pastebi O.Bložienė.
Vidutinis atlyginimas per metus augo 38 savivaldybėse. Didžiausias pokytis buvo užfiksuotas Jonavos savivaldybėje (per 18 proc.), o pastebimiausias mažėjimas – Birštono ir Pagėgių savivaldybėse (daugiau nei 5 proc.).
Anot „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovės, augantis atlyginimų skirtumas savivaldybėse kol kas neleidžia tikėtis tolygesnio šalies ekonominio augimo: „Mažėjanti regionų atskirtis užtikrintų tolygesnę gyvenimo kokybę, galėtų tapti paskata gyventojams migruoti ne į užsienį, o šalies viduje“.
Ne visos savivaldybės, kuriose atlyginimai didžiausi, pirmauja ir pagal senatvės pensijų dydį. Nuo solidžiausias pensijas gaunančių didžiųjų miestų senjorų beveik neatsilieka ir ankstesnių pramonės centrų – Alytaus ir Šiaurės Lietuvos regiono miestų (Pakruojo, Pasvalio) – gyventojai.
Kaip ir 2010 metais, mažiausios vidutinės senatvės pensijos liko Šilalės, Pagėgių, Šalčininkų, Skuodo ir Kelmės rajonuose. Būtent šios savivaldybės savo teritorijose turi didžiausią kaimiškų vietovių dalį.
Lėtai augant atlyginimams ir mažėjant nedarbui, daugeliui gyventojų itin jautriu klausimu tampa komunalinių paslaugų kainos. Tiesa, šios paslaugos vienų savivaldybių gyventojų pinigines paplonina net keliskart daugiau nei gyvenančių kituose regionuose. Tuo metu, kai maisto, buities ir kitų prekių kainų skirtumai skirtingose savivaldybėse neryškūs, komunalinės paslaugos išsiskiria tarifų įvairove.
Šilumos tarifai Lietuvoje šį sausį svyravo nuo 18,22 ct/kWh iki 36,14 ct/kWh. Pigiausiai būstų šildymas kainavo Elektrėnų, Tauragės ir Ignalinos rajonų savivaldybėse. Daugiausiai mokėjo Vilniaus rajono, Neringos ir Prienų rajono gyventojai.
Absoliučia suma labiausiai ši paslauga per metus pabrango keturių didmiesčių ir kelių rajoninių savivaldybių gyventojams. Šildymo kaina daugiau nei 6 centais už kWh šoktelėjo Vilniuje, daugiau nei 5 centais – Kauno mieste ir rajone, Klaipėdos mieste ir rajone, taip pat Šiaulių mieste, Visagino ir Jurbarko savivaldybėse.
Už šaltą vandenį mažiausiai moka Vilniaus miesto savivaldybės gyventojai (4,37 Lt/kub. m), o daugiausiai – gyvenantys Neringoje, Pagėgiuose ir Šiaulių rajono savivaldybėse (atitinkamai – 11,07, 10,7 ir 10,9 Lt/ kub.m).
Karštas vanduo, nevertinant subsidijų, teikiamų galutinei kainai mažinti, brangiausiai kainuoja Neringos gyventojams (31,33 Lt/kub.m), pigiausiai – elektrėniškiams ir panevėžiečiams (mažiau nei 17 Lt/kub.m). Per 2011 m. karšto vandens tarifai augo 45 savivaldybėse. Labiausiai kainų šuolį pajuto Skuodo, Jonavos ir Jurbarko rajonų gyventojai – šiose savivaldybėse tarifai šoktelėjo ketvirtadaliu.
